ateiti

ateiti
ateĩti intr. 1. H einant priartėti: Ateĩna pas mane Lp. Ateit svečias B. Ateisiù katarą dieną Str. Kai aš atėjaũ, jis jau buvo išėjęs 203. Jau ji tenai atė̃jo ne su gerumu Skr. Kiek buvo atė̃ję žmonių į talką? Sml. Ana vakar būt atejus Lz. Aš ateĩsiu pas tave K. Tas tik laukęs savo draugų ateinančių Jrk18. Čia karvės ateĩta Pc. Naktį vagių ateita, klėtis išplėšta J.Jabl. Girdėjau ateĩsiant ir tetulė mūsų aplankyt Ds. Prašom daugiau nebeateĩti Rgvl. Aš ateĩčia ir naktį, jei reikėtų Pn. Ateitų tavo globos lūgoti S.Dauk. Kol subatos vakarėlį n'atėjaĩ, n'atėjaĩ? Čb. Ir sutikom tris sesytes kelužiu ateinant KlvD9. Eimi ir ateimi jūsump DP235. Ateimi į vidų R200. Išvydę greitai ataėjo PK154. Vardan pono ateisi (ateini) 161. Nei vieno savęsp atenčio netremia SE168. Jei kas trokšta, teateinie pas mane ir tegul geria Ev. ^ Kada gi avižos an žąsiną atẽjo? Trgn. Ateĩs ožka prie vežimo! Bsg. Ateik belaukiamas, išeik bemylimas B. Atejau neprašoma, išeisiu nevaroma Kl. | Kad tu į budelio rankas ateitumbei! B.Lz pareiti: Iš Vilniaus pėsčias gi atėjaũ namo Gdr. Atẽ[jo] namo ir atagulė Dglš. 2. atvykti: Iš dangaus ateimi aukšto 183. Būkite šičia, iki mes vėl jūsump ateime BB2Moz24,14. Išvys Sūnų žmogaus atajentį debesyje SPI1. Ko norite? Ateisiu gu jūsump su rykšte arba su meile BtPvK4,21. Ir jam atent, turės visi žmonės keltisi BPII188. Pagirtas būk ateinąsis vardan Viešpaties NTMt21,9. Ar tu esi ans ateisiąsis arba ar kito lauksime? NTLuk7,19. Teip atentyji dvasia visą apvilsta dūšią DP251. | prk.: Norint tu bijais ..., mirtis tačiau ateis DP583. Teateinie tavo karalystė NTMt6,10. Visi tie daiktai ateis and tos giminės Ch1Mt23,36. ^ Pinigų kalno neradom ateidami (gimdami), neimsim ir išeidami Sim. 3. atslinkti: Lietaus ateĩna, dėkit šieną Rm. Vėjas kur nor pučia, ir tu girdi jo ūžimą, bet nežinai, iš kur jis ateit ir kur jis nueit prš. Kaip man bus, jei didis sniegs ateis? Ns1832,2. | prk.: Veikiai ateis galas gyvenimo jo DP583. ^ Kas praėjo, tas nebateis Sim.atlėkti, atskristi (būriu): Paukščiai oro ateit ir gyvena ant šakų jo Ev. Mano broliui atẽjo bitės (spiečius) Trgn. Žiūriu – ateina ateina par lauką didžiausis spiečius .atvažiuoti, atplaukti (susisiekimo priemonei): Kada ateina traukinys? Pn. Ana, traktorius ateĩna Rdš. Ateĩna laivas Rk. Ei ateĩn ateĩn trys laivužėliai par didį Nemunėlį JV1049. Eiva, broluži, į pamaružę, ateis juodi laivužiai JV338.atitekėti: Upė ateĩna nuo Erzvėto (ežeras) Tvr. Aptekà (upė) ateĩna nuo Lėno ežero Rm. Ulmas ateĩta nu Pakalnės (kaimas) Rsn.prk. priartėti prie kokios nors ribos: Mūso karvė jau atẽjo į tris lyterius Skd. 4. atslinkti, būti (apie laiką): Jau vakaras ateĩna Ėr. Ateit žiemelė, šalts rudenelis D48. Ei ateis ateis šilts pavasarėlis, išauš gražios dienužėlės JD454. Ateĩs naktis, gausiu pailsėt Lg. Kaip tik atėjo gaidžiai, tas velnias prapuolė BsV314. Palik darbą ateinančiai dienai Rdž. Tai atė[jo] laikas – skiltas perėtas (kiekvienas) mokinasi Dkš. Cigonkos iš rankų ir akių būrė ir ateinančius daiktus žmonėms ževernojo Rp. Ant atẽjantės vasaros atvažiuos ans, ant atẽjančio meto padirbs J. Atenčius metus lietuviai tiekės į karę su kryžeiviais S.Dauk. Sunkios dienos atėję, žmonės badu mirę A.Baran. Lynant ar naktie atejus, apdenk ta drobe išvarstytus lauke tabokus S.Dauk. Ateĩsiančios žiemos ilgumo nežinom K.Donel. Ateisiančiame pavasary pašars be mieros brangus rasis TP1880,48. Štai ateisiančiuose septyniuose metuose bus didis apstas visoj žemėj Egipto Ch1Moz41,29. | refl.: Ir diena atsiejo (išaušo), ir vis dar jo nėra Dv. 5. apsigyventi ištekėjus ar vedus (užkuriomis): Atėjaũ, radau pulką žmonių (vyro brolių, seserų...) Jnšk. Kai jau ateisì, gerai atsiverksi Jnšk. Pavogė arklį, kai žentas atė̃jo [užkuriõm] Ėr. Atėjo Adomas Dagys, atnešė daug tūkstančių I.Simon. 6. tęstis, trauktis artyn: Nuo kur šitas kelias ateĩna? Dbk. 7. sklindant pasiekti: Viešpatie, ... šauksmas mano tavęsp teateit 472. Atėjo garsas Herodop apie Jėzų BPII243. 8. refl. kainuoti: Šis darbas atsieina brangiai . Kiek tas daiktas atsieĩna? Lz. Brangius drabužius pirkti pigiau atseĩna, kai pigius Kair. Asilo išlaikymas atsieina visai nebrangiai Blv. Par brangiai atsiẽjo trobos pataisymas Vvr. Man tas arklys brangiai atsiė̃jo Lnkv. | prk.: Nemaža jam sveikatos atsiejo K.Bor. 9. refl. impers. vertėti, išsimokėti: Prieš pečių košeliena virti neatseĩna – ir taukai, ir puodas dega Pkr. 10. būti atsiunčiamam: Lentos ateina išmatuotos, sužymėtais nupjovimo kampais . Tau pinigų ateĩna Ss. Ateĩna kalendoriai tiem, kas ima tą laikraštį Jnšk. Ir atejo gromatėlė joti in vainelę TDrIV19(Vlk). Šmakšt atejo raštas nu karaliaus, kad važiuotum į Varšuvą M.Valanč. Tamstos trys dainos atėjo A1884,287. Gal ateis žinelė iš svetimos šalelės Mrs. 11. būti gaunamam: Žinau juk aš, kaip sunkiai tasai skatikas jums ateina LzP. Ir kitam dykai niekas neateĩna Sld. Visa nauda mums būtinai nu vienų dirbančiųjų bičių ateit S.Dauk. ^ Kam lengvai ateina, tam lengvai ir išeina Sim. Kas lengvai atėjo, lengvai taiposgi ir nuėjo Gmž. 12. pribręsti, prinokti: Atẽjo žirniai pjaunami Šts. Šiemet ir ankstyvosios bulbos vėlai atėjo Antš. 13. R200 kilti, atsirasti: Supratimas metais eina, kol ateina Blv. Tokia bėda jam atė̃jo Pn. Ir ko čia ta tyla atėjo? . Ir ta daina iš ten yra atejusi S.Stan. | Ir nuramdyt teiktumeis mano dides sielas, dėl kurių notmiėjo (neatmiėjo, t. y. neatėjo man) ir miegelis mielas SE207. ^ Liga ateina ir nevadinama Sim. Ateit liga nešaukiama B. | refl.: Iš ko tai atsieĩt, kad ši žiema tokia šalta? KII30. Iš to karas pakilo, atsiė̃jo KII284. Sveikata atsiėjo Pg. 14. sulaukti (kurio amžiaus): Vaikas atėjo į ketvirtus metus Klvr. Atejęs į vyro amžių vedė moterį M.Valanč. Į šį metą atejo, o kojų apauti neišmoko S.Dauk. Tėvas atejo į senatvę S.Dauk. Ganiau, kol atėjaũ in merginą . Jau atėjote trijump dešimtump metų ... gyvatos jūsų DP580. 15. refl. sektis, pasisekti: Jam gyvuliai gerai atseĩna Mžš. Mums viskas sunkiai atseina . Jam karvės neatseĩna Ds. Kas pirmą dieną atvežė dobilus, tam geriausiai atsė̃jo iškult Srv. Na kaip, ar atsė̃jo byla (ar laimėjai)? Dgl. Jam miškas atsėjo pirkti Ds. 16. impers. tekti, reikėti: O kada ateis skirtis su tuo kūnu, tu patsai, pone, būk man apiekūnu brš. | refl: Man rytoj atseĩna važiuoti į miestą Pšl. Nėr ledokiau, kap itokiu purvu atseĩna eit Vrnv. Man atsiėjo ir mergauti, ir tinginys vyras gauti O. Man dažnai atsieĩdavo Vilniun važiuot Žž. 17. refl. impers. atsitikti, pasitaikyti: Gyvenime visaip atseĩna Žl. Jam tai vis atseĩna – tai karvę kumelė užkirto, tai šiemet vaikas mirė . Tikrai motinai ir tai visaip atseĩna prie marčios, o man, močekai, kaip gali atseĩt? Srv. Ir man snaust atsieina, kai miegas užeina O. Per vainą visko atseĩna – nušauna ir gyvą pagauna Pn. Teip atsiėjo ir su mūsų Giliumi prš. Jai atsėjo už gero vyro ištekėti Krk. Ką gali žmogus žinot, kada kas atseĩs Ds. Kaip tau atsieĩs, taip ir padaryk Gr. Argi ir tau negal teip atsieiti? P. 18. refl. patikti: Naujas mokytojas visiem labai atseĩna Pnd. Man jūsų Jonas visiškai neatseĩna Ds. Gal tau labai atseĩna Ona, kad tu taip apie ją sukies Dgl. Jau tau ta mergaitė, matyt, atseĩna Slm. Pasogos nežiūrėk, jei atseina merga, tai ir imk Tršk. Jam labai atsẽjo mergiotė, tik kažin, ar až jo tekės Ds. Kaip tau atseĩna mano naujasai arklys? Vb. Aš dar niekada nevalgiau tokių obuolių, kad būt taip atseję Ds. Man neatseĩna, kai tu taip darai Č. | Gal, kaimynėl, atseitų (malonėtum) kiek pašaro – nebeturiu tai savo ožkelei ko paduot Jnšk. 19. pasveikti, pasitaisyti, atsigauti: Dabar biškį atėjau, nebe taip slabnu Mšk. | refl.: Kaži Ignasiaus tėvas da atsieĩs? Str. | Jau karvės sutinimas kiek atsẽjo (atslūgo) Ml. Sugurino galvą, net guzas iššoko, ir vėliai atsẽj[o] Arm. | Po veselijai dar negaliu atsieĩti, t. y. atsikvaitelioti J.refl. prasigyventi: Jį dabar kap pribloškė, tai jis vargiai atsieĩs . 20. refl. būti (pagal giminystės ryšius): Jis man atsieĩna brolėnas 438. Da ir giminės mums atsein Sz.
◊ ant savę̃s atsieĩti prasigyventi: Per karą tep suvargau, kad dabar negaliu atseĩt ant savę Srj.
daĩniais ateĩti Upt lengvai įgyti.
į gálvą ateĩti kilti minčiai: Jis sakydavo visa tai, kas tik ateidavo į galvą Rz. Man atė̃jo į gálvą, kad tu tąsyk negerai padarei Skr. Neatė̃jo nė į gálvą pasidairyt, po kam rugiai Srv.
į metùs ateĩti sulaukti pilnametystės, subręsti, užaugti: Paaugo tuodu vaikeliai ir atẽjo ing metùs BM235. Ir į metus atėjo, ir ūsą prigyveno, ir dar toks minkštas Srv. | Ta obelė jau ateĩna į metùs Pc.
į pasáulį (ant ×svíeto) ateĩti Klvr gimti: Da jis per karą nė ant svíeto nebuvo atẽjęs Slm.
į prõtą ateĩti
1. susiprotėti: Ir tu kitaip šnekėsi, kai ateĩsi į prõtą Alk. Paaugs, ateĩs į prõtą ir nebesidarkys Srv. Žmonės protan atejo Sz.
2. kilti minčiai: Neatẽjo man į prõtą paprašyti leidimo Šts.
į savè (savìp) at[si]eĩti pasveikti, atsigauti: Po šitos ligos dar vis niekaip neateinù į savè Lkč. Da in savè neateinù – pėsčia vaikščiot negaliu Rdm. Nespėjo vargšas į save ateiti (atgauti žadą) V.Piet. Kap ateisiù savìp, tada eisiu darban Arm.
vė́jais (vė́ju) ateĩti lengvai įgyti: Atejo [turtas] vėjais, išejo vėjais LTR(Ds). Duona ne vėju ateina V606.
\ eiti; anteiti; apeiti; ateiti; daeiti; įeiti; išeiti; paišeiti; nueiti; panueiti; paeiti; padeiti; pareiti; papareiti; pereiti; pieeiti; praeiti; prieiti; razeiti; parazeiti; sueiti; pasueiti; užeiti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • ateiti — atei̇̃ti vksm. Atei̇̃na svečiai̇̃, svečių̃ …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • ateitis — ateiti̇̀s dkt …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • ateitinis — ateitìnis, ė adj. (2); L281 kuris ateis, būsimas: Į Lietuvą jie žiūrėjo kaip į savo ateitinį turtą rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ateitis — ateitìs sf. (3b) 1. L būsimas laikas: Ateitis linksmai žiūrėjo jam į akis, ir jis, pilnas tikėjimo, žengė pirmyn J.Bil. Atėjo trys laumės ir pradėjo lemti gimsiančiam kūdikiui ateities gyvenimą BsMtII201. 2. žr. ateiga 1: Jis gyvena nuog mūs… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atvaryti — 1 atvaryti K, Š, Rtr, DŽ, KŽ 1. tr. Q13,15, R, MŽ, D.Pošk, N, M, LL194, L, RtŽ, Ker, LTR(Pls) varant, genant priversti ateiti ar atbėgti (ppr. artyn): Atvaryk man anus jaučius J. Arklį atvarìs ir paliks Dgp. Ateina an sa[vo] vietos, stojasi… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atvesti — atvèsti, àtveda, àtvedė K, NdŽ, KŽ; SD309, H185, R, R200, MŽ, MŽ265, D.Pošk, Sut, M, Š 1. tr. Ker padėti kartu ateiti: Atàvedė iš pirtes, an rytojo ir pamirė Aps. Bobos apkėtę [senuką], atàveda siuntinio, ir jau niekas jo nemato Slk. Tai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • Сириос-Гира, Витаутас — Витаутас Сириос Гира Vytautas Sirijos Gira Имя при рождении: Vytautas Gira Псевдонимы: Sirijos Дата рождения: 12 апреля 1911(1911 04 12) Место рожден …   Википедия

  • Сириос-Гира — Сириос Гира, Витаутас Витаутас Сириос Гира Vytautas Sirijos Gira Имя при рождении: Vytautas Gira Псевдонимы: Sirijos Дата рождения: 12 апреля …   Википедия

  • atbėgti — intr. 1. R200, K bėgomis atskubėti, atlėkti: Atbėgo be dvasios Grž. Atbėgo į stotį uždusęs Jnš. Atabėga stirna, kabaldai, kabaldai LTR(Ds). ^ Atbėgo kaip vilkų vejamas KrvP(Lp). 2. greitai ateiti, atskubėti: Ana buvo atbėgusi vaikuo pieno Grg.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atšliaužti — atšliaũžti, ia (àtšliaužia), àtšliaužė intr. KŽ 1. LL196, Š, NdŽ šliaužiant priartėti, atropoti: Àtšliauža tas žaltys iš tolo, didžiausis, Dieve sergėk! Lk. Prūsoką [muša]. Ko čia atšliaužė bjaurybė! V.Krėv. | prk.: Mokytam piningas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”